Animasion
Nou ka mété doubout an koté pou pran plézi ki ni pliziè zouti obidjoul pou jwé épi fè létjet adan lang épi latjilti MatniK.
Épi bidim jé kréyol nimérik épi fizik lasosiyasion-nou mété déwò, nou lé fè siyak alantou nannan yo pé santi·menyen·kouté, épi dékatman lavi-a péyi Matinik (zanimo-flè, listwè, kisasayésa...).
Animasion KRÉYO
Tan animasion kréyol anba lajoupa.
- Jé chabon ba an lajounen montray
- asou an dimi-jounen (4è) oben an lajounen (8è)
- mas moun opli wo: pa ni limit
- wotè létjet : +
Animasion latilié KRÉYOJÉ
- lawonn latilié épi létjip
- 2è d'tan
- bagay espésial : sak épi fey pwen pou jwé, tan, biyé man té la
- 10 jik 36 jwè (plis jwè apré bokantaj)
- wotè létjet : ++
Animasion chaché touvé
KRÉYOCHAS
- Chaché-touvé nan dé lang (kréyol Matinik, fransé)
- ant 4è ek 5è d'tan
- bagay espésial : listwè, kat, sac, QR code, titim, biyé man té la
- 10 - 60 jwè
- wotè létjet : +++
Épi an liswtè espésial...
Silon laj moun ka jwé, nou ka kréyé an listwè ka miganné bagay péyi-a zot bizwen mété douvan : lanati, listwa, mapipi mizik...
...adan an koté obidjoul
Nou pé woulé adan an sal oben déwò pou zot dékouvè sa ki séré.
...chaché-touvé ka woulé !
Ansanm-ansanm zot ka jwé épi zouti nimérik, bidim kréyasion asosiyasion KREYOGENE, mémwè mélé, titim (devinettes).
Lapres ka bokanté anlè'y
An awtik lapres "France Antilles" ka ba détay anlè an kréyochas nan lang kréyol ki woulé :
Liannaj pou li sa ki sòti









